Čekija tapo nepriklausoma valstybe 1993 m. gruodį, kai Čekoslovakija skilo į dvi atskiras valstybes. Iki Antrojo pasaulinio karo Čekoslovakija buvo viena iš 10 labiausiai industrializuotų pasaulio valstybių ir vienintelė Vidurio Europos šalis, iki 1938 m. išlaikiusi demokratinę santvarką. Čekijos sostinei Prahai per 1000 metų, joje daugybė įvairių architektūrinių stilių istorinių pastatų. Dėl to miestą labai pamėgo tarptautinių kino filmų kūrėjai. Gamyba išlieka svarbi ūkio šaka, ypač automobilių, staklių ir inžinerijos gaminių. Moravijoje, šalies rytuose, viena iš svarbiausių yra geležies ir plieno pramonė. Pagrindinės auginamos kultūros yra kukurūzai, cukriniai runkeliai, bulvės, kviečiai, miežiai ir rugiai. Kalvos ir kalnai užima apie 95 % šalies teritorijos – idealios sąlygos slidinėti, važinėtis kalnų dviračiais, keliauti po kalnus pėsčiomis. Gausiuose miškuose yra šernų ir lapių. Čekijoje gaminamas visame pasaulyje garsių rūšių alus, tarp jų „Pilsner“. Pietiniame Moravijos regione ir dalyje Bohemijos daromas vynas. Rekordiškai daug – devynis šimtus – natūralių šaltinių turinti šalis pilsto ir tiekia jų mineralinį vandenį. Tradiciniuose patiekaluose patiekiami „knedlíky“ – savotiški bulvių ar duonos virtinukai. Iš garsių čekų galima paminėti naujojo meno atstovą Alfonsą Muchą, kompozitorius Antoniną Dvořáką ir Bedřichą Smetaną, maratono bėgiką Emilį Zátopeką, taip pat rašytojus Franzą Kafką bei Milaną Kunderą.