Egiptas Egipto Arabų respublika (Egiptas) yra šiaurės rytų Afrikos valstybė. Egiptiečiai yra gausiausia šiaurės rytų Afrikos tauta. Egiptas garsus senųjų civilizacijų palikimu ir pasaulinio masto istoriniais paminklais: piramidėmis, sfinksu, šventyklomis ir faraonų kapais. Šiandien Egiptas yra svarbus politinis ir kultūrinis arabų pasaulio centras. Arabiškas Egipto pavadinimas Mişr yra semitiškos kilmės ir reiškia „šalis“ arba „valstybė“. Senovės egiptiečiai savo šalį vadino „Msr“ (žemė, šalis) arba „Kemet“ (juodas). Graikiškasis pavadinimas Aigyptos kilo iš senovės egiptiečių Chet Ka Pta – „Pta sielos rūmai“. Pastovūs kasmetiniai Nilo potvyniai, sudrėkinantys dykumas ir patręšiantys jas derlingu dumblu ištisus tūkstančius metų, tapo vienos iš didžiausių senojo pasaulio civilizacijų atsiradimo priežastimi. Suvienyta Egipto valstybė iškilo apie 3200 m. pr. m. e., ir ištisos dinastijos valdė ją dar tris tūkstantmečius. Paskutinė vietinės kilmės dinastija žlugo XI a.pr.m.e. Nuo to laiko, pradedant XXI-ąja dinastija, visi valdovai buvo svetimšaliai. Po 525 m. pr. m. e. persų invazijos, Egiptą valdė Persijos, Graikijos, Romos ir Bizantijos statytiniai. Didžioji Egipto dalis yra Šiaurės Afrikoje, Sacharos dykumoje, tačiau šaliai priklauso ir Sinajaus pusiasalis, kuris yra pietvakarių Azijos dalis. Sinajaus pusiasalį nuo pagrindinės valstybės teritorijos skiria Sueco kanalas, kurio ilgis 163 km. Sienų ilgis: 2689 km (iš jų 11 km su Gazos ruožu, 255 km su Izraeliu, 1150 km su Libija, 1273 km su Sudanu). Pakrantės ilgis: 2450 km. Aukščiausias taškas: 2629 m (Katerinos kalnas), žemiausias taškas: -133 m (Al-Kattara). Pagrindiniai miestai: Kairas, Giza, Aleksandrija, Asuanas, Tanta, Mahalla El-Kubra, Hurgada, Luksoras, Kom Ombo, Port Safaga, Port Saidas, Šarm el Šeichas, Šubra-El-Khema, Edfu, Esna, Suecas.